Blaise Pascal

 

19. jśnķ 1623 ķ Clermont, Auvergne, Frakklandi.
Dįinn:  19. įgśst 1662 ķ Parķs, Frakklandi.


Blaise Pascal var heimspekingur, vķsindamašur og uppfinningamašur. Ungur aš įrum var hann kominn ķ fremstu röš evrópskra vķsindamanna. Hann bjó til eina af fyrstu reiknivélunum, sżndi fram į aš til vęri lofttęmi, lagši grunninnn aš lķkindafręšinni og komst aš merkilegum nišurstöšum ķ stęršfręši.

Blaise var žrišja barn Etienne Pascals og einkasonur. Móšir Blaise dó žegar hann var ašeins žriggja įra. Įriš 1632 fluttu Etienne og börnin hans fjögur frį Clermont og settust aš ķ Parķs. Etienne hafši óhefšbundnar skošanir į kennslu og kenndi žvķ syni sķnum sjįlfur. Hann įkvaš aš Blaise skyldi ekki aš lęra stęršfręši fyrr en hann vęri oršinn 15 įra. Banniš vakti forvitni Blaise svo hann fór aš lęra rśmfręši upp į eigin spżtur žegar hann var 12 įra. Hann uppgötvaši aš hornasumma žrķhyrnings er 180°. Žegar fašir hans komst aš žessu snerist honum hugur og hann gaf syni sķnum eintak af Frumžįttum Evklķšs.

Žegar Blaise var 14 įra fór hann aš fylgja föšur sķnum į fundi Mersenne-akademķunnar. Žar kynntist hann mörgum žekktum stęršfręšingum svo sem Robertval og Desargues. Blaise hreifst mjög af verkum Desargues ķ varparśmfręši.

Žegar Blaise var 16 įra flutti hann erindi į einum af fundum Mersennes. Erindiš fjallaši um nokkrar setningar ķ varparśmfręši, žar į mešal um eina fręgustu uppgötvun Pascals: Reglu um sexhyrninga sem eru innritašir ķ hringi (hexagrammum mysticum). Stuttu seinna, ķ febrśar 1640, gaf hann śt sķna fyrstu ritgerš (Essay pour les coniques) žar sem mešal annars kemur fram aš fyrrnefnd regla gildir einnig fyrir sexhyrninga sem eru innritašir ķ sporbauga.

Pascal var einna fyrstur til aš bśa til reiknivél. Vélin var kölluš Pascaline. Pascal vann aš hönnun hennar ķ žrjś įr, frį 1642 til 1645. Hann smķšaši meira en 50 reiknivélar en žęr seldust ekki vel žvķ žęr bilušu oft. Nokkrar vélanna hafa varšveist og eru nś į safni ķ Parķs sem heitir Conservatoiere des Artes et Métiers.

Er hönnun og smķši reiknivélanna var lokiš sneri Pascal sér aš rannsóknum į loftžrżstingi. Honum tókst mešal annars aš rökstyšja aš lofttęmi vęri til. Žegar Descartes heimsótti hann ķ september 1647 žręttu žeir um tómarśmiš sem Descartes trśši ekki aš vęri til. Descartes skrifaši ķ bréfi til Huygens aš of mikiš tómarśm vęri ķ höfši Pascals. Žaš segir sķna sögu um įrangur Pascals į žessu sviši aš ķ einingin fyrir žrżsting ķ SI kerfinu er kölluš pascal.

Žegar fašir Blaise, Etienne Pascal, lést ķ september 1651 skrifaši Blaise bréf til annarrar systur sinnar žar sem hann ręddi um dauša föšur žeirra og trśarleg mįlefni. Žessar hugleišingar hans uršu sķšar grundvöllur hans helsta heimspekirits: Pensées de la religion. Hann įleit aš žaš vęri sišferšilega rangt aš stunda rannsóknir eingöngu įnęgjunnar vegna. Žekkingarleit žess sem hefši įnęgjuna aš leišarljósi breyttist ķ gręšgi og fżsn, meš öšrum oršum sišspillt žekkingarhungur. Slķkt višhorf vęri afleišing žess aš sjįlfiš vęri sett ķ öndvegi en ekki löngunin til aš leita nęrveru Gušs ķ nįttśrunni. Efasemdir um vķsindin sóttu ę meir į Pascal en hann hélt samt rannsóknum sķnum įfram enn um sinn.

Ętla mętti aš Pascal hefši fundiš upp Pascal-žrķhyrninginn. Svo er žó ekki. Arabar, Kķnverjar, Japanir og sennilega Grikkir žekktu žrķhyrninginn löngu fyrir daga Pascals. Nafngiftin er žó ešlileg žegar litiš er til žess aš rit hans Traité du triangle arithmétique, avec quelques autres petits traités sur la mźme maničre er merkasta ritiš sem skrifaš hefur veriš um žrķhyrninginn og tengd mįlefni. Pascal lauk sennilega viš verkiš įriš 1654 en žaš kom ekki śt fyrr en įriš 1665 aš honum lįtnum. Žar er mešal annars aš finna afar merkilega umręšu um stęršfręšilega žrepun.

Bréfaskriftir milli Pascals og Fermat sumariš 1654 lögšu grunninn aš lķkindafręšinni. Žeir ręddu vandamįl sem tengdust teningaköstum, sérstaklega teningaleikjum meš mismunandi fjölda žįtttakenda. Žeim tókst aš svara spurningum um tveggja manna leiki en létu eftirmönnum sķnum eftir aš svara sambęrilegum spurningum um leiki meš fleiri žįtttakendum.

Eftir žetta lagši Pascal stęršfręšina į hilluna. Vaxandi vanheilsa og efasemdir um gildi vķsindanna uršu til žess aš trśarlegar hugleišingar tóku völdin og hann gekk ķ klaustur. Helsta heimspekirit hans Pensées de la religion (Hugleišingar um trśna) kom śt ķ bśtum įrin 1656 og 1657. Įgśst H. Bjarnason fjallar um Hugleišingarnar ķ fimmta bindi Sögu Mannsandans (V. bindi Vesturlönd, Hlašbśš Reykjavķk 1954). Hann segir aš Hugleišingarnar séu allar ķ sundurlausum smįgreinum og žeim ekki rašaš eftir neinni įkvešinni hugsun. Žvķ sé erfitt aš finna žrįšinn ķ žeim en hann sé sem nęst oršum Pascals sjįlfs žessi:

Mašurinn er ašeins ķstöšulķtill veikur reyr, en hann er hugsandi reyr. Ekki žarf ómęlisgeimurinn aš hervęšast til žess aš brjóta hann į bak aftur; vindblęr, vatnsdropi er nęgur til žess aš stytta honum aldur. En žótt alheimurinn réšist aš manninum til žess aš rįša hann af dögum, žį vęri mašurinn veglegri en žaš, sem deyšir hann, žar eš hann veit, aš hann į aš deyja og žekkir vald žaš, sem nįttśran hefur yfir honum. En um žetta veit nįttśran ekkert. Öll manngöfgi vor er žannig ķ žvķ fólgin, aš vér hugsum. Og hugsuninni veršum vér aš gefa oss į vald, en hvorki tķma né rśmi, sem vér fįum aldrei śtfyllt. Lįtum oss žvķ įstunda aš hugsa rétt; žaš er undirstaša sišgęšisins. Meš rśminu umlykur alvķddin mig og gleypir mig eins og ögn; en meš hugsun minni umlyk ég hana.

Sagt hefur veriš um Pascal aš sé fręgari mešal stęršfręšinga fyrir žaš sem hann hefši getaš gert heldur en fyrir žaš sem hann gerši. Sumir hafa oršaš žaš svo aš hann hafi fórnaš hinum stórkostlegu stęršfręšihęfileikum sķnum. Eftirfarandi orš žżska heimspekingsins Friedrich Wilhelm Nietzsche (1844-1900) lżsa žessum višhorfum aš nokkru leyti:

"Hvers vegna berjumst viš gegn kristninni? Hśn tortķmir žeim sterka, sętir lagi og brżtur nišur vilja žeirra į augnablikum žreytu og žróttleysis, snżr sjįlfstrausti žeirra ķ kvķša og samviskubit. Hśn eitrar göfugar ešlisįvķsanir og veikir žęr meš sjśkdómum sem draga śr žeim mįttinn, žar til afl žeirra beinist inn į viš gegn sjįlfinu og hinn sterki hnķgur nišur ķ óhóflega sjįlfsfyrirlitningu og sjįlfsafneitun: žeirri hryllilegu tortķmingu sem Pascal er fręgasta dęmiš um."

Hvaš sem um žetta mį segja er ljóst aš Pascal hafši fjölžętta og mótsagnakennda hęfileika. Žvķ mišur gafst honum ekki tķmi til aš beita žeim sem skyldi. Hann lést eftir langvarandi veikindi įriš 1662 ašeins 39 įra aš aldri.

 

Helga Tryggvadóttir, Kristbjörg Sölvadóttir og Marta Rós Karlsdóttir geršu drög aš žessu ęviįgripi į vorönn 2002 žegar žęr voru ķ Stęršfręši 773.   (Kennari:  Žórarinn Įrni Eirķksson)